- kemėklis
- kemė̃klis sm. (2) 1. nereikalingas, kliūvantis koks daiktas: Visus geruosius daiktus sau pasiėmei, o man palikai tik kemėkliùs Sv. 2. baidyklė: Pastatyk kemė̃klį į kanapius KlvrŽ.
Dictionary of the Lithuanian Language.
kemėklis
Look at other dictionaries:
kemeklis — kemẽklis, ė smob. (2) 1. kas ištižusiai, nevikriai ką dirba, kemėšius: Kemẽklis nesuvaldo ir arklo Ds. 2. sunkios kalbos, neiškalbingas žmogus: Toks iš jo kemẽklis, kad negalima ir sulaukti, kada jis žodį ištars Kp … Dictionary of the Lithuanian Language
